Ši kelionė prasidėjo prieš 5 metus. Sakau, kad prasidėjo, nes ji dar nesibaigė, ji tęsiasi mano širdyje, mano gyvenime ir niekada nesibaigs – tai kelionė į save, į savęs pažinimą. O viskas prasidėjo taip…

Prieš 5 metus, vasarą keliavau į Slovakiją, į Aukštuosius Tatrus J Norėjau pamatyti, pajausti nuostabiuosius kalnus, į juos įkopti ir pasigrožėti Pasauliu iš paukščio skrydžio J Galiu drąsiai teigti, kad man pavyko, pavyko savo vieną iš svajonių įgyvendinti su kaupu.J

Keliavau su nemaža kompanija draugų, pažystamų, bičiulių, tai buvo turistinė kelionė. Kelionės pradžioje visi man sakydavo, neskubėk eik su paskutiniaisiais, esi maža, smulki, greit pavargsi. Na pirmosiomis dienomis ėjau paskutinė, o su lyg kiekviena nauja diena vis jėgų ir noro eiti pirmyn tik daugėjo J galiausiai įkopiau į visus suplanuotus kalnus, o didžioji dalis bendrakeleivių, net neįveikė nei puses kelionės… Pamenu, kai stovėdavau kalno viršūnėje ir žvelgdavau į galingus kalnus, jausdavau, kaip viskas yra nuostabu, kokia aš mažytė šiam pasauly, bet tokia svarbi ir reikalinga, nes ir aš esu šio Pasaulio dalis… J Atėjo tokia mintis, kad viską gali padaryti, jei tik labai nori, tiki ir darai… taip ir einu per gyvenimą kaip toj kelionėj į kalnus žingsnelis po žingsnelio… būna suklumpi ir vėl pakyli, būna, kad draugas ištiesia ranką kai tau sunku, būna, kad lieki vienas su savim, su savo mintim ir svajonėm…