Pietryčių Mianmaras. Myeik, Kawthaung ir Mergui Archipelagas (3 dalis)

Pasakojimo 1 dalį galite rasti čia: Pietryčių Mianmaras. Kelionės įspūdžiai ir patarimai (1 dalis)

Pasakojimo 2 dalį galite rasti čia: Pietryčių Mianmaras. Dawei pusiasalio paplūdimiai (2 dalis)

MYEIK, KAWTHAUNG IR MERGUI ARCHIPELAGAS

Praleidę dvi dienas Dawei, judame link Myeik – Andamanų jūros uosto. Čia turistų mažiau nei Dawei, tačiau tai netrukus turėtų keistis – mat visai netoli stūkso Mergui archipelagas, į kurį patekti tik neseniai atsirado galimybė. Archipelagas susideda iš maždaug 800 įvairaus dydžio salų ir gali pasiūlyti didžiulę povandeninės floros ir faunos įvairovę, mat yra praktiškai nepaliestas žmogaus rankos: vieninteliai gyventojai čia yra Moken etninės grupės atstovai, vadinami sea gypsies (liet. jūros čigonai).

Myeik viešbučių pasirinkimas žymiai mažesnis, nei Dawei – mes apsistojame populiariausiame tarp backpackerių viešbutyje pavadinimu White Pearl Hotel. Populiariausias jis dėl to, kad pigiausias, nors ir čia už kalėjimo vienutės dydžio kambarį be lango ir su bendru vonios kambariu mokame 20 USD. Na bet ką padarysi – kito pasirinkimo neturime, o ir mieste apsistojame tik vienai nakčiai.

Jau seniau prieš kelionę buvome atradę, kad Myeik įsikūrusi kelionių agentūra, pavadinimu Life Seeing Tours, kuri iš Mianmaro organizuoja keliones į Mergui archipelagą (taip pat jie siūlo ir daug kitų ekskursijų po pietų Mianmarą). Negaliu 100 proc. teigti, kad tai vienintelė tokia agentūra, bet bent jau mums ieškant informacijos internete, tik ją ir suradome. Į Mergui turus vykdo ir agentūros iš Tailando, tačiau dažniausiai tai ilgesni kruizai su nakvojimu salose, kurie kainuoja tūkstančius dolerių.

Tuo tarpu Life Seeing Tours siūlo 1-2 dienos turus po įvairias Mergui archipelago salas, ir nors kainos taip pat nėra mažos, vis dėlto įkandamos: mes pasirenkame Cocks Comb ir dar trijų salų vienos dienos turą, kuris kainuoja 110 USD žmogui.

Šis turas vyksta iš Kawthaung, tad Myeik praleidžiame tik vieną dieną, per kurią šiek tiek pasivaikštome po miestą, prisidarome selfių su vietiniu jaunimu, o aš dar ir į kirpyklą užsuku: paprastas kirpimas čia kainuoja 3000 kyat (2 Eur), o dar tiek pat reikėjo pridėti už galvos plovimą su masažu, kuris truko net ilgiau nei pats kirpimas – kažkokia fantastika!

Į Kawthaung vykstame naktiniu autobusu, kuris kainuoja 22 000 kyat (14,7 Eur). Mes dviese ir dar vienas užsienietis esame garbingai pasodinami autobuso priekyje, bet tai komforto mažai teprideda (nors palyginus su keliais keleiviais, kuriems tenka sėdėti ant bulvių maišų, sukrautų praėjimuose tarp sėdynių, tai visai nieko…). Kelias asfaltuotas tik pirmąją kelionės valandą, o toliau – duobės ir siauri neasfaltuoti kaimo keliukai. Nenuostabu, kad maždaug 300 km kelionė užtrunka 14,5 val. Beje, jei į Google Maps įvestumėte kelionės maršrutą Myeik-Kawthaung, tai jums rodytų, kad kelio tarp šių miestų apskritai nėra.

Į Kawthaung atvykstame apie 10 val. ryte ir dieną praleidžiame ilsėdamiesi, nes kitą rytą laukia turas po Mergui archipelagą. Apsistojame Penguin hotel (keistokas pavadinimas, kai aplinkui – palmės ir kepina +35° C karštis), kur kambarys kainuoja 800 THB (apie 21 Eur ir taip, visos kainos čia Tailando valiuta).

Į miestą išlendame tik porą kartų pavalgyti. Kawthaung labiau primena Tailandą, nei Mianmarą: visur gali atsiskaityti batais, kavinės daugiausia irgi siūlo tailandietišką maistą. Kawthaung ilgą laiką tarp užsieniečių buvo populiari visa-run vieta, nes iš Tailando atvykti labai patogu ir greita: sėdi į motorinę valtį ir už 15 min. jau kerti sieną. Tailandui sugriežtinus taisykles, dabar čia tokių užsieniečių mažiau, bet vis daugiau žmonių atvyksta aplankyti pačio Mianmaro.

Pailsėję kitą dieną vykstame į Mergui archipelago turą. Apie 20 žmonių grupėje be mūsų dar yra pora birmiečių, o visi kiti – tailandiečiai, kas, manau, puikiai atspindi dabartinę turizmo situaciją regione. Per pilną dieną aplankome keturias salas: Horse Shoe, Cocks Comb, Dunkin ir St. Matthews, kur sustojame pasnorklinti, o Dunkin salos nuostabiame paplūdimyje dar ir pavalgome pietus.

Neabejotinai šio turo kulminacija – Cocks Comb sala, kurios viduryje – širdies formos lagūna. Į ją patekti galima pro mažą tunelį, nors kai mes lankomės, vanduo lagūnoje gan nusėdęs, tad ir pats tunelis ne toks jau mažas. Viduje salos povandeniniai vaizdai tikrai nuostabūs, tik reikia saugotis jūros ežių, kurių čia pilna.

Šiaip turas labai patiko ir reikia tikėtis, kad Mianmarui vis labiau atsiveriant ir turizmui besivystant, ir kainos po truputį kris, ir daugiau galimybių atsiras: šiuo metu, norint Mergui salose pasilikti ilgiau nei vienai dienai, reikalingi specialūs leidimai, o ir viešbutis visame salyne kol kas yra tik vienas (ir todėl labai labai brangus).

Po Mergui turo kitą dieną kertame sieną į Tailandą – tai įvyksta labai greitai ir kartu įdomiai. Pasienio punktas yra pačiame Kawthaung – užeini į ofisą, gauni antspauduką, o tada eini į prieplauką ieškoti transporto. Daugybė vietinių siūlosi perplukdyti į kitą sienos pusę savo motorinėmis valtimis. Mes su dar dviem turistais susirandame vieną vairuotoją, kuriam sutariame mokėti po 100 THB (apie 2,6 Eur). Tiesa, turime šiek tiek palaukti, nes už mūsų duotus pinigus jis pirmiausia bėga nusipirkti kuro ?. Tuomet apie 15 min. plaukiame iki Ranongo – čia vėl gan greitai patikrina mūsų pasus ir mes – jau Tailande.

kad tam tikri kelionės aspektai gali reikalauti kantrybės ir savarankiško planavimo. Pavyzdžiui, viešbučių pasirinkimas šiame regione nėra didelis, kainos užkeltos ir dažnai neatitinka kokybės, keliai tarp miestų labai prasti, kelionių agentūros dar tik pradeda kurtis.

Vis dėlto regionas po truputį atsiveria turizmui ir situacija keičiasi. Jeigu tik būtų geriau sutvarkyti keliai, pietų Mianmarą būtų labai patogu aplankyti iš Tailando: kirtus sieną iš Ranongo į Kawthaung važiuoti į šiaurę, pakeliui aplankant įvairias vietas, o prie Dawei ar Hpa An vėl kirsti sieną atgal į Tailandą (arba identiškai važiuoti iš šiaurės į pietus).

Autorė: Akvilė Ben Haim

GojaKeliauja.lt  –  kelionių tinklaraštis, kuriame rasite informaciją apie savarankiškas, mažo biudžeto keliones, tikras kelionių istorijas ir nuotykius iš Izraelio ir plačiojo pasaulio.